Aniceto Jonučio filmų peržiūra

Menininkas pradėjo filmuoti 8mm juostos kamera 1968 metais, gimus sūnui. Pradžioje tai buvo tik šeimai skirtų įvykių filmavimas, tačiau sūnus Žilvinas, dar neturėdamas nė 2 metų, pradėjo labai intensyviai piešti. Kaip tokio amžiaus vaikui kompozicijos pasirodė įdomios, todėl kilo noras ne tik užfiksuoti, bet ir sukurti filmuką apie mažąjį kūrėją.

Tuo metu kino mėgėjų draugija organizuodavo mėgėjiškų filmų festivalius ir 1971 m. filmas „Žilvinas piešia“ laimėjo pagrindinį žurnalo „Tarybinė moteris“ prizą. 1972 m. filmas „Pasaka apie Žilviną“ taip pat buvo apdovanotas respublikiniame mėgėjiškų filmų festivalyje.

Tai paskatino kūrėją filmuoti kolegas dailininkus, jų darbus, parodų atidarymus, kitus renginius, organizuotus Lietuvos dailininkų sąjungoje. Filmuose galima pamatyti pirmąjį Tarptautinį keramikų simpoziumą Lietuvoje.
Kadangi kūrėjas dirbo Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų gimnazijoje, filmavo dailės mokytojus mokinių darbų peržiūrų metu. 1972 – 1986 atsirado daug vertingų kadrų su žymių to meto Lietuvos menininkų veidais.

Filmuotą kūrėjo medžiagą savo dokumentinių filmų cikle „Menininkų portretai“ panaudojo žinomi dokumentinių filmų apie menininkus kūrėjai Vytautas Damaševičius ir Juozas Matonis.

Ši peržiūra yra Kauno menininkų namų kuruojamo parodų ir renginių ciklo „Permainos“ dalis. Šiuo ciklu stengiamasi parodyti permainų poreikį tiek jaunųjų, kylančių menininkų kūrybinės aplinkos gerinimo atžvilgiu, tiek platesnio konteksto prasme. Dažnai kūrėja(s) linkęs(usi) kelti klausimus savo kūryboje apie santykį su aplinka, kurie dažnai būna jautrūs, ne visiems apčiuopiami, bet kviečiantys patirti viską kitaip - santykį gerokai permainant.

Renginys yra finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.