Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas
Jo nuotraukos tokia pat paslaptis, kaip ir jų autorius. Prieš jo fotoobjektyvą tarpukario Kaunas atsiskleidė visai kitomis spalvomis – senovinis, medinis, besivystantis, kasdienis ir ikimodernistinis. Visai kitoks, negu mes jį pažįstame.
Antanas Ingelevičius (1892–1947?) – kūrėjas, kuriam buvo atseikėta talento, bet pagailėta šlovės. Šiandien ši duoklė jam atiduodama parodoje „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“. Parodos organizatoriai įsitikinę, kad šis žmogus-slėpinys ir į dienos šviesą iškeltas jo fotografijų archyvas bus įrašyti į Lietuvos fotografijos istoriją.
Parodoje iš fotografijų brėžiamas nepažinaus, kaip ir pats Antanas, Kauno vizualinis žemėlapis. Šis žemėlapis gyvas – jį sudaro ne tik gatvės, pastatai, upės, kalnai, bet ir žmonės. Tad paroda pasakoja apie miestą ir miesto kūrėjus: patį fotografą ir visus tuos, kas pateko į jo fotoobjektyvą – gatvių darbininkus, skalbėjas, laikraščių ir turgaus pardavėjus, dailininkus, rašytojus, aktorius. Fotografijos saugo šių „miesto kūrėjų“ buitį, kasdienes nuotaikas, vietos atmintį.
Penkiose Istorijų namų salėse eksponuojama pusantro šimto analoginių fotografijų, kurias iš A. Ingelevičiaus negatyvų Lietuvos nacionalinio muziejaus fotostudijoje atspaudė fotografas Algirdas Juodis.
Nuotraukose ryškėja nefasadinis XX a. 3–4 dešimtmečio pradžios Kaunas ir medinė jo architektūra, teatras Vilkolakis, kultūros veikėjai ir bohemos gyvenimas, Antano artimieji ir draugai. Parodos rengėjai kviečia pasivaikščioti po Kauną prieš 100 metų, o šios kelionės metu diskutuoti ir šiandien aktualiais klausimais apie kūrėjo ir miesto santykį: kaip menininkas kuria miestą ir kaip miestas kuria menininką?
Parodos erdvę papildo tarpdisciplininių menininkių Linos Pranaitytės ir Urtės Pakers dueto (BIONICS) audiovizualinė instaliacija „uni.code“. O parodą palydi specialiai jai išleistas katalogas, kuriame A. Ingelevičiaus fotografinį palikimą aktualizuoja ir kontekstualizuoja parodos kuratorių Agnės Taliūtės, Gyčio Grižo, Vitalijos Jočytės, taip pat istoriko Kęstučio Kilinsko, teatrologės Šarūnės Trinkūnaitės ir menotyrininko fotografo Tomo Pabedinsko tekstai. Kartu su katalogu išleisti ir atvirukai su A. Ingelevičiaus darbais.