Arūnas Vaitkūnas (1956–2005). Einu, sustoju ir regiu...

Einu, sustoju ir regiu...*

Pristatant A. Vaitkūno (1956–2005) kūrybą, be žinomų jo „laiptinių“ ciklo, „didžiųjų abstrakcijų“ ar „šluotinių“ darbų, lygia greta yra ir mažiau eksponuotas, žiūrovams mažiau žinomas kūrybos klodas, lygiavertis ir gilus, sudarantis lyg kraujagyslių tinklą kūryboje, tarpais pasislepiantį dirbtuvėje, kad teiktų impulsus kūriniams, kurie taip gerai pažįstami žiūrovams. Tai plastinės mintys, lyg paraštėse, tačiau turinčios ne mažesnę reikšmę kuriant pagrindinius darbus.

Šioje parodoje pristatomi tapytojo A. Vaitkūno kai kurie kūriniai yra mažiau eksponuoti parodose ar kiek primiršti. Pažymėtina, kad kai kuriuos kūrinius tapytojas pats yra instaliavęs buvusiose bendrose parodose ir pagal likusias fotografijas šioje parodoje kūriniai bus eksponuojami taip, kaip pats autorius juos eksponavo.

Kūryba – nedaloma visuma.

Ši visuma sudaryta iš žinomų ir įsimintinų periodų, kūrinių, bet yra ir tos dalys, kurios nematomai jungia tuos žinomus kūrinius, ciklus ir periodus. Tos, ne tokios žinomos ir akivaizdžios kūrybos dalys yra svarbūs pretekstai ir ieškojimai, kurie iškelia kertines menininko kūrybos idėjas. Kaip be vieno, atrodo slapto ar neįsidėmėtino kūrybos tarpsnio, negali atsirasti kitas, aiškiai suformuluotas, taip kūrybinė visuma gimsta iš ciklų, sudarančių didįjį kūrybos visumos kūną.

Parodoje pristatomi tapytojo kurti objektai, darbai, sukurti kelionių ar rezidencijų Paryžiuje, Austrijoje metu, taip pat paskutinysis darbas, sukurtas simpoziumo buvusioje Gruzijoje (dabar Sakartvelas) metu 2005 m.

Kuratorė – tapytoja, prof. A. Vaitkūnienė

* Parodos pavadinimas – perfrazuotas V. Mačernio eilėraščio „Einu, sustoju ir klausaus…” pavadinimas. Šarnelė, 1944.I.26 

Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.