Gintauto Velykio paroda „PortalAi“

Avatarai; programėlės iš vos kelių žodžių, sukuriančios skaitmeninius vaizdus; robotai, padedantys atlikti chirurginę operaciją; surenkantis ir analizuojantis informaciją dirbtinis intelektas, įgavęs virtualų pavidalą... Dirbtiniu intelektu (DI) grįstų technologijų šuolis toks milžiniškas, kad tai jau nebėra fantastinių filmų siužetai, bet realybė. Meno pasaulyje šių dienų aktualija tampa dirbtinio intelekto ir žmogaus dvikova arba partnerystė. Diskutuojama, kas yra tikrasis kūrinio autorius – menininkas ar programos kūrėjas.

Skaitmeninio meno Lietuvoje pradininkas Gintautas Velykis (g. 1958 m.) į kompiuteriu kuriamų paveikslų stilistiką įžengė iš tapybos pasaulio. 1990–1992 m. jis pradėjo tapyti nežemiškus siužetus, išgalvotus motyvus. Kosmines, transcendentines idėjas menininkas išreiškė tradicinėmis tapymo priemonėmis. Vis dėlto nerealūs siužetai labiau tiko kompiuterinei tapybai.

Į skaitmeninės tapybos džiungles menininkas pasinėrė iš daugiau nei prieš tris dešimtmečius kompiuteriu pradėtų kurti reklaminių darbų, įdiegtų savų meninių technologijų. Didelę įtaką padarė autoriaus susidomėjimas stimpanko (angl. steampunk) stilistika. Pandemijos metu pradėtos kurti moksliniu fantastiniu žanru paremtos dirbtinio intelekto interpretacijos tapo tarsi nuoroda į kitokį pasaulį, kuriame gyvensime pasibaigus pandemijai. Kūriniuose jungiama nuotolinio bendravimo emocija, informacinių technologijų atradimai, seno gyvenimo ilgesys, spalvų estetika. Kūriniuose analizuojamos karo, apokaliptinės, fantastinės temos. Keliaplaniai kūriniai atsiveria kaip portalai į kitą pasaulį.

Algoritmais paremtas dirbtinis intelektas mene atveria duris fantazijai, bet tik menininko vaizduotė sugeba šią fantaziją įprasminti. Parodoje pirmą kartą taip gausiai rodomos Gintauto Velykio vizijos kviečia panardyti tarp realybės ir virtualybės.

Parodos kuratorė Kristina Liepinaitė