IŠLIKUSI ARCHITEKTŪRA: LVIVO MODERNIZMAS TARPUKARIU

Tarpukario modernizmo architektūra įkūnijo žmonių viltis ir svajones apie geresnį gyvenimą pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Tai ypač tinka kalbant apie naujai gimusias Vidurio Rytų Europos valstybes, pavyzdžiui, 1918 m. įkurtą Antrąją Lenkijos Respubliką. Lvovas, įsikūręs prie Lenkijos rytinio pasienio (dabar Ukrainos miestas Lvivas), buvo urbanistinio avangardo eksperimentų centras, kuriame derėjo tarptautinis stilius ir vietiniai architektūriniai metodai, atspindėję to meto dvasią. XX a. 3 ir 4 deš. daugiatautė miesto bendruomenė siekė išreikšti save ir vienytis pasitelkdama modernistinę architektūrą. Mieste buvo įgyvendinama daug architektūrinių projektų – biurų pastatų, mokyklų, ligoninių, darbininkų klubų, sakralinių pastatų ir gyvenamųjų namų. XX a. 3 deš. Lvive vyravo Art Deco stilius, dažnai su neoklasicizmo ar istorizmo elementais, tačiau XX a. 4 deš. dauguma pastatų buvo statomi funkcionalizmo, modernistiniu – tarptautiniu, ekspresionizmo ir kt. stiliais.

XX a. 4 deš. antroje pusėje nuotaikos mieste smarkiai pasikeitė – Europa grimzdo į nacizmo, totalitarizmo ir antisemitizmo bedugnę, artinosi dar vienas pasaulinis karas, kuris prasidėjo 1939 m. rugsėjį. Karo metu neliko 90 proc. miesto gyventojų: lenkai buvo iškeldinti, žydus išžudė naciai, ukrainiečiai buvo deportuoti arba nužudyti sovietų. Nepaliesti liko tik pastatai, slepiantys užmirštų žmonių vardus ir istorijas bei prarastą miesto tapatybę. Nuo 2022 m. vasario 24 d., beveik po šimtmečio, Lvive vėl pasigirdo oro pavojaus signalai, prasidėjo išpuoliai, atsirado mirties baimė ir priverstinė migracija. Rusų invazija palieka naujus ženklus ant modernistinių pastatų, o kartais juos griauna.

Šioje parodoje pristatomi keli ryškiausi Lvivo modernizmo pavyzdžiai – nuo visuomeninės iki gyvenamosios paskirties architektūros. Šie pastatai ne tik rodo savo laikmečio architektūros pasiekimus, bet ir pasakoja architektų ir buvusių ar dabartinių gyventojų istorijas. Be nuotraukų, tekstų ir archyvinių brėžinių, parodoje taip pat pateikiama vaizdinė medžiaga, sukurta pagal Lvivo modernizmo pastatų 3D skenuotus vaizdus. Skenavimo metu sukurtas ir garso įrašas, kuriame – pastatų ir jų aplinkos fonas.