Julija Pociūtė ir Tiina Sarapu - DULKĖS

Dulkės – užmaršties simbolis – atveriantis paslėptus nereikšmingomis laikomų banalios kasdienybės akimirkų ir vietų aspektus. Stiklo menininkus dulkės lydi kūrybos metu - jos proceso likučiai, kurie tuo pačiu paslepia ir stiklo skaidrumą.

Julija Pociūtė tyrinėja dulkių materialumą – tai ištisas mikrokosmas, labai maža praeities liekana, kurioje užfiksuota išnykusios gamtos ar kultūros istorija. Ji kuria kerinčias kapsules, kuriose saugo istorijas ir materijas. O galbūt tai ateičiai užkonservuoti artefaktai? Savo instaliacijose menininkė jungia skirtingas medžiagas, kad pabrėžtų santykį tarp svarbiausių egzistencinių klausimų: būties ir nebūties; platoniškų tiesos ir iliuzijos tyrimų.

Tiina Sarapu konstruoja uždengtas veidrodžių struktūras, kurios primena istorinius archajiškus medinius šieno kupetų stovus – jie pastaraisiais dešimtmečiais iš tradicinio Estijos kraštovaizdžio sparčiai nyksta. Dabar tai labiau primena saulės baterijas, kurios šiuo metu laukuose pakeitė šieno kupetas. Menininkės instaliacija „Darbo vietos“ su išgraviruotu stiklu primena ekranus, padengtus pėdsakais ir pirštų atspaudais, kuriuos visada paliekame, norime to ar ne.
Parodoje menininkės lyg iš užmaršties prikelia kažką įsimintino. Karas Europoje, jo griuvėsiai ir destrukcija šiai temai suteikia dar jautresnę prasmę.

.

.

Darbo laikas:

II–V                     VI–VII

11:00–18:30       11:00–16:00

Valstybinių švenčių dienomis nedirbame