KADA BUVO... JŪRATĖS MIKULEVIČIENĖS TAPYBA

A. ir P. Galaunių namai-muziejus (Vydūno al. 2, Kaunas) rugsėjo 14 d. 17.30 val. kviečia į parodos ,,KADA BUVO... JŪRATĖS MIKULEVIČIENĖS TAPYBA (KAUNAS–DETROITAS (JAV)) atidarymą.

Kada buvo... senelių pasakos su jų išaugintais sodais... mamos išdainuotos dainos, apjuostos margaspalvėmis gėlėmis su šviežiu braškių kvapu... varpai, šaukiantys rytinei maldai... visos lietuviškų skrynių spalvos ir nepakartojama besileidžiančios saulės kalba... 

Tai – Jūratės Mikulevičienės kuriamas pasaulis, gimęs, anot autorės, keliaujant  „gyvenimo koridoriumi“ su gausybe užrakintų slėpiningų durų: Vienas duris aš atrakinau 1986 metais. Įėjusi vidun, radau teptukus, dažus ir Vitalijos Ušinskienės palaiminimą tapybai... Ir tikrai – matome palaimintą tapybą, kurioje vietą randa ne vien šilti vaikystės prisiminimai, kaimo kasdienybė ir šventės, bet ir gelminiai pokalbiai su lietuvių dievdirbių šventaisiais „abrozdėliais“, ir miesto realijos, ir sutiktų žmonių portretai.

Jūratė kuria labai kameriškai – prie savo virtuvės stalo Detroite, tarsi ir paveikslų dydžiais stengdamasi neviršyti fizinio kūno ribų. Tai tikra tapyba „savimi“, pasakojant apie patirtis ar jausenas. Menininkės kūryba atstovauja naiviojo meno laukui, tad joje natūraliai aptinkame nesudėtingas kompozicijas, vaikiškai paprastą formų plastiką, dekoratyvų grynų spalvų naudojimą ir jausmo primatą. Tačiau Jūratės darbus išskiria itin tikra emocija, į kurią beveik neįmanoma nesureaguoti. Taip pat – komponavimo lengvumas ir mielų detalių kalba, žiūrinčiojo veide dažniausiai atverianti šypseną. Gerumo kupiną Jūratės pasaulį, regis, tapo ranka tiesiai iš atviros širdies, o jį apšviečia mylėti mokančių akių šviesa. Net vaizduodama skausmingąsias istorijas – Nukryžiuotąjį ar septynių kalavijų pervertą Švč. Mergelės Marijos figūrą, Jūratė išlaiko vidinę giedrą. Todėl jos paveikslai išskirtinai jaukūs, tarsi netoliese po kėde visada snaustų katinas, o ant nertos staltiesėlės tebesiilsėtų mylintis mamos ar močiutės žvilgsnis.

Emocijos grynumo perkeista, beveik užkoduota žinojimu, jog viskas bus gerai, menininkės kūryba keistai paprastai tampa Amžinuoju „kada buvo“. Ir dar daugiau: tai asmeninio pasakojimo gijomis ataustas senųjų tradicijų audinys, šiltas ir saugantis pamatines gyvenimo tiesas. Gebantis išsaugoti universalųjį žmogiškumą „dabar“ ir padedantis augti geresniajam „kada bus... “.

Jūratė Mikulevičienė (g. 1954) – įvairių meno mūzų lankoma kūrėja. Kaune įgijusi solinio dainavimo specialybę, 1986 m. pradėjo tapyti, o 1989 m. kaip tekstilininkė tapo tautodailininkų sąjungos nare. Nuo 1994 m. gyvendama Detroite (JAV), įkūrė mėgėjų teatrą, kuriame ne tik režisuoja, vaidina, bet ir kuria scenografiją bei kostiumus. Tapybos parodas rengia nuo 1989 m. – ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, vis labiau įtvirtindama savo kaip „šviesiojo Lietuvos naiviojo meno talento“ vardą.

Parodos kuratorė Violeta Krištopaitytė-Jocienė

Paroda A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje veiks iki spalio 15 d.

Informaciją teikia: Violeta Krištopaitytė-Jocienė tel. 8 565 45905, A. ir P. Galaunių namai-muziejus tel. +37037798995; +37067280767

Parodos atidarymo renginys nemokamas.

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse, spaudoje.