Kauno uostamiesčio kontūrai

Kauno miestas, įsikūręs dviejų vandeningiausių šalies upių santakoje ir išnaudodamas unikalią geografinę situaciją gynybiniams ir logistiniams tikslams, greitai sugebėjo nutiesti upių transporto koridorius tiek į Nemuno aukštupį, tiek į Nemuno žemupį, ir kelis šimtmečius matavosi didžiausio regione upių uosto titulą. Upių keliai sudarė sąlygas XV a. Kaune įkurti Hanzos sąjungos kontorą, kurios veikla stipriai įtakojo viduramžių Kauno urbanistinę struktūrą ir architektūrinį veidą, o XVIII a. pab. iškasus Oginskio kanalą Kaunas išgyveno beprecedentį augimą; jo architektūrinį charakterį XIX a. stipriai nulėmė naujai pastatyti prekybiniai uosto sandėliai ir akmeniniai Nemuno krantinės pylimai (vadinamoji „cimbruvka“). Šis Kauno uostamiesčio klestėjimo laikotarpis tęsėsi iki pat XX a. vidurio, kai dėl įvairių politinių ir ekonominių priežasčių uostamiesčio atmintis, o taip pat ir architektūrinis vaizdas praktiškai per vieną gyventojų kartą beveik išnyko iš kolektyvinės kauniečių atminties. Šiandien senojo Kauno uostamiesčio vaizdinys likęs tik senbuvių prisiminimuose, senosiose fotografijose bei paveiksluose, aprašomas istorikų darbuose, tačiau nekultivuojamas nyksta iš miesto gyventojų vaizduotės.

Projektu siekiama populiarinti istorinio Kauno uostamiesčio atmintį ir upių kultūros paveldą, taip pat miesto laivybos istoriją, virtualioje aplinkoje pristatant atkuriamą senojo Kauno uosto maketą. Visus metus vykdyto istorinio-urbanistinio tyrimo metu projekto komanda rinko įvairią su Kauno uostamiesčiu susijusią ikonografinę informaciją, vykdė archyvinius tyrimus, fiksavo išlikusių pastatų situaciją ir atliko sunykusių pastatų architektūrinius apmatavimus, pagal kuriuos buvo braižomi įvairūs istorinio uostamiesčio statiniai: prekybiniai sandėliai, pakrantės infrastruktūra bei senieji Nemuno laivai. Pasibaigus projektui šie trimačiai objektai bus interaktyviai pristatomi tinklapyje www.upynes.lt kaip istorinis virtualus Kauno uostamiesčio maketas ir edukacinis įrankis, laisvai prieinamas visuomenei ir pasakojantis apie primirštą Kauno istorijos etapą.

.....................................................................................................................................

Projekto komandą sudaro menotyrininkas dr. Justinas Kalinauskas, architektūrologas dr. Paulius Tautvydas Laurinaitis, istorikas dr. Gediminas Kasparavičius, archeologas dr. Žygimantas Buržinskas ir architektė Rasa Chmieliauskaitė.

Projektą įgyvendina kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA (www.facebook.com/tekakrantine/ ir www.upynes.lt) kartu su Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriumi. Projekto vadovas ir idėjos autorius dr. Justinas Kalinauskas.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneris – KTU architektūros ir urbanistikos tyrimų centras (www.autc.lt).