Kultūrų sodas 2024 | Laisvės alėja 1940-1944 metais

154 kultūros Kaunui kviečia į septintąjį Lietuvos tautinių bendruomenių festivalį „Kultūrų sodas 2024”, o ta proga susipažinkite su 1940-1944-ųjų laisvės alėja bei Kauno žydų pėdsakais. Šis Kauno žydų istorijos maršrutas sumanytas kaip savotiška kelionė laiku į tamsiausius mūsų miesto ir visos šalies metus. Pabandykime įsivaizduoti kaip atrodė svarbiausia Laikinosios sostinės gatvė okupacijų metais. Nors Laisvės alėjos namai stovėjo savo vietose (1941 metais – dar visi, 1944 metais – beveik visi, nes nuo bombardavimų Kaunas beveik nenukentėjo), bet įprastos gyvybės nebesijautė. Pirmieji okupantai pakeitė net alėjos pavadinimą: vietoje švento žodžio „Laisvė“ liepė vartoti tirono pavardę. Antrieji žodį „Laisvė“ grąžino, bet pačios laisvės – ne, o iš daugumos Lietuvos piliečių-žydų buvo atimta ne tik laisvė, bet ir gyvybė. Alėjoje veikė kino teatrai, kai kurios kavinės ir restoranai, bet pasikeitė jų savininkai ir lankytojai. Dalis senųjų buvo nužudyti, įkalinti, ištremti vienų okupantų, kita dalis – nužudyta ir įkalinta kitų. 1941 metų rudenį kavinėse nesigirdėjo įprastos muzikos, o teatras net negalėjo sklandžiai pradėti operos sezono, nes didesnė jo orkestro dalis buvo uždaryta gete, arba jau nužudyta. Krautuvės dar pirmųjų okupantų buvo nacionalizuotos, tačiau kai kuriems jų savininkams dar buvo leista dirbti buvusiuose savo parduotuvėse ir gyventi buvusiuose savo namuose. Dabar žydų krautuvės buvo uždarytos, o žydų butuose gyveno visai kiti žmonės. O alėjos pradžioje, monumentaliajame architekto Landsbergio suprojektuotame pastate įsikūrė ir vieni kitus keitė budeliai – NKVD, gestapo, KGB.