Kvadratas - 13 : Kimono
2022 m. birželio 1 d. – liepos 15 d. galerijoje „Aukso pjūvis“ (BLC verslo centras, K. Donelaičio g. 62, Kaunas) eksponuojama tarptautinio Baltijos šalių dailės disciplinų dėstytojų kūrybinio projekto „Kvadratas – 13: Kimono” paroda. Birželio 1 d. šią parodą atidarė Japonijos ambasadorius OZAKI Tetsu su žmona. Japonijos ambasados administracijos darbuotoja Haruka Seto renginio svečiams pristatė kimono rengimo ritualą.
Japonija ir Baltijos šalys. Rytai ir Vakarai. Kimono ir baltų genčių rūbas... Ištisa jūra istorinių ir kultūrinių skirtumų. Tačiau greta – ir subtilios, gelminės japonų ir baltų pasaulėvokos jungtys. Jas dar kartą siekė apčiuopti projekto „Kvadratas-13: Kimono“ dalyviai – Lietuvos, Latvijos ir Estijos dailės disciplinų dėstytojai. Dar 2020 m. Chiunei Sugiharai (1900–1986) dedikuota paroda, jungianti japonų ir žydų kultūrinius arealus, dėl pandemijos apribojimų visuomenei pristatoma tik šiemet.
Kimono – nacionalinis Japonijos rūbas – neabejotinai yra vienas iš pagrindinių Japonijos nacionalinės kultūros simbolių, viena iš dažniausių asociacijų su šia šalimi.
Beveik trisdešimt dėstytojų menininkų iš trijų Baltijos valstybių, pasitelkę tapybos, grafikos, fotografijos, taip pat tekstilės, keramikos, stiklo ar medžio apdorojimo technikas, „matavosi“ kimono ir kitus Japonijos kultūros artefaktus, reflektavo Chiunės Sugiharos veiklą. Varijuodami nuo beveik tiesioginių kimono kartočių iki skulptūrinės dėžės, kurioje menamai supakuotą kimono žiūrovui siūloma įsivaizduoti (A. Liskupa). Regimai nenutoldami nuo archetipinio šio rūbo modelio, bet siedami jį su baltiškųjų tunikų ar marškinių tradicija (D. Brogienė, L. Ringelienė). Panaudodami žinomus marginimo raštus ar technikas (B. Sarapienė) arba kurdami naujus (J. R. Kunigėlytė, E. Petraitytė-Talalienė). Dažnai suasmenindami kimono vaizdinius, jų pagalba įprasmindami „savo rūbo“ koncepcijos paieškas (E. Brinkytė, J. Celiešienė).
Pateiktų kūrinių skalėje nestokojama ir platesnių, japoniškam etnosui būdingų kultūrinių motyvų ar asociacijų: prisiminta samurajų kultūra (I. Greiža, L. Kvietkauskienė), origamio menas (S. Saulėnienė), japoniškos dievybės (B. Šležienė ir D. Kostianova), literatūra (U. Žilytės), istorija (Hirosimos ir Nagasakio tragedijos priminimas V. Grozos darbe). Keletas menininkų savo darbuose įdarbino memorialinę funkciją: empatijos, įvertinimo akimis jie žvelgė į Ch. Sugiharos asmenį ir veiklą, tuo pačiu paliesdami ir žydų tautos ar atskirų asmenybių istoriją Lietuvoje (S. Grabliauskaitė, V. Kibildis, K. Kibildytė-Klimienė, A. Rimkevičius). Neretai kylama iki universalijų lygmens, svarstant apie pasaulio dėsnių, žmogaus gyvenimo, savasties išsaugojimo ar atgavimo klausimus (I. Brants, E. Inita, J. Paulauskienė, I. Spulle-Meiere).
Parodą kaip kasmet organizuoja ir kuruoja stiklo menininkas, Kauno kolegijos Menų akademijos dėstytojas Artūras Rimkevičius, koordinuoja Rugilė Bagdonienė, Violeta Krištopaitytė-Jocienė. Tradiciškai bendradarbiaujant su galerininke Lolita Vyžintiene, ji eksponuojama Kauno galerijoje „Aukso pjūvis“, nuo 2018 m. – ir VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre.
Menotyrininkė Violeta Krištopaitytė - Jocienė
Parodą galima lankyti darbo dienomis 8 - 18 val.