LATVIŲ LITERATŪRA. ANDRIO KALNOZOLO ROMANO „MANE VADINA KALENDORIUM“ PRISTATYMAS

Spalio 27 d., ketvirtadienį, 18.00 val. kviečiame į latvių rašytojo Andrio Kalnozolo romano „Mane vadina Kalendorium“ („Odilė“, 2022) pristatymą Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Knygą pristatys ir aptars vertėjas Laimantas Jonušys, latvių literatūros tyrinėtoja Laura Laurušaitė ir rašytojas Deividas Preišegalavičius. Pokalbį moderuos literatūrologė Agnė Cesiulė.

Apie knygą ir autorių:

Latvių prozininko, dramaturgo, aktoriaus ir režisieriaus Andrio Kalnozolo (g. 1983) romanas „Mane vadina Kalendoriumi“ – unikalus naujausios latvių literatūros tekstas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Latvių literatūros kritikai šiandien lygina šią knygą su amerikiečių rašytojo Winstono Groomo (1943-2020) romanu „Forestas Gampas“.

Pats kilęs iš Latvijos provincijos, A. Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Knyga parašyta Oskaro dienoraščio forma. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Knygos pasakotojas grumiasi su savo neurozėmis, su gyvenimo baime, stengiasi prisijaukinti aplinkinį pasaulį ir žmones, susitaikyti su nuolat patiriamu tikrovės keistumu. Kartu romanas liudija, koks nuostabus gali būti žmogaus protas, kokios didelės jo dvasinės galios, kokius kilnius santykius žmogus pajėgus susikurti. Atviras ir naivus Oskaras tampa svarbia figūra miestelio gyvenime: jis ima burti kitus visuomenės atstumtuosius, rūpintis jais ir bendrais miestelio reikalais. Jo keistas dienoraštis įgyja autentiškos gyvenimo filosofijos bruožų.

Romaną iš latvių kalbos vertė Laimantas Jonušys, išleido leidykla „Odilė“.

Apie renginio dalyvius:

Laimantas Jonušys – vertėjas ir literatūros kritikas. 1980 m. baigė anglų kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete. 1981–1990 m. dirbo Užsienio literatūros knygyne Vilniuje, 1990–1998 m. savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, 1998–2000 m. „Laisvosios Europos radijuje“ Prahoje. Šiuo metu – laisvai samdomas vertėjas. 2002 m. gavo Lietuvių PEN centro premiją – Metų vertėjo krėslą – už John Banville romano „Parodymų knyga“ vertimą. 2009 m. LLVS jam skyrė Šv. Jeronimo premiją. 2012 m. jam buvo skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija. Pirmoji vertimo publikacija 1984 m. Verčia iš anglų, vokiečių, rusų, lenkų, latvių kalbų. Žanrai: proza, esė, drama. Dalykinės sritys: filosofija, kultūrologija, literatūros teorija ir kritika. Iš viso išvertė apie 40 knygų. Vertimų taip pat publikuota antologijose, žurnaluose, savaitraščiuose. Įvairiuose periodiniuose leidiniuose paskelbta straipsnių apie literatūrą, esė, knygų recenzijų. Yra išleidęs autorinių esė ir straipsnių knygų. Nuo 2012 metų Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Laura Laurušaitė – humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos pirmininkė, vertėja iš latvių ir anglų kalbų, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos valdybos narė, priklauso tarptautinėms Baltijos šalių mokslo organizacijoms. Baigė kalbinės ir literatūrinės baltistikos studijas Vilniaus universitete, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrinės komparatyvistikos doktorantūrą, už 2011 m. apgintą disertaciją „Baltų egzodo romanai: postkolonijinis žvilgsnis“ skirta pirmoji vieta Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkurse „Geriausios disertacijos 2011“. Dvejus metus stažavosi Latvijoje, vykdė podoktorantūros studijų projektą „Lietuvių ir latvių (e)migracinė literatūra: imagologinis tyrimas“. Iš latvių k. išvertė daug šiuolaikinių autorių apsakymų antologijoms ir periodiniams leidiniams, romanų, pjesių Lietuvos teatrams. 2005–2009 m. buvo kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ korespondentė Latvijoje, kur supažindino su Latvijos literatūros aktualijomis. 2016 m. apdovanota Pasaulio Laisvųjų latvių bendrijos Kultūros fondo Garbės raštu už latvių literatūros ir kultūros sklaidą Lietuvoje. Dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Moderniosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja, tiria lietuvių ir latvių literatūras, yra dviejų baltistinių mokslo monografiijų autorė.

Deividas Preišegalavičius – rašytojas ir blaškymosi meistras. Gimė 1982 metais Kaune, nuo tada iki dabar spėjo pakeisti tik 14 darbų. Studijavo makroekonomiką, vokiečių filologiją ir antropoceno judesio metodiką Frankfurte ir kultūros paveldą Kaune. Yra šokęs teatre „Aura“, kelis metus buvo projektų vadovas leidykloje „Versus“, yra vertęsis meno kolekcijų formavimais ir pardavimais. Deividas rašo eksperimentinę prozą ir poeziją, itin retų egzistuojančių ir neegzistuojančių knygų apžvalgas, yra sukūręs savitą „paveiksėlių teatrui“ žanrą. Kultūrinėje spaudoje yra publikavęs kūrinių Marijos Hipster, Joseph Hipster, Joseph Henrik Hipster ir kitais pseudonimais. 2018 metais buvo išleista autoriaus knyga „Dulkių spalvos žuvelės“, kurią autorius, drauge su dailininku A. Černiausku 15min.lt studijoje užkonservavo, tuo siekdami skaitytojus priversti permąstyti knygos formą ir turinį. Yra vertęs Wolfgango Borcherto, Makso Frišo, Giunterio Graso, Johno Cage‘o kūrybos. Deivido kūrybai būdinga eksperimentinė, kartais ir kiek abstrakti ar optinė siužeto iliuzija, primenanti popierinį Montblaną. 2022 m. autorius pagal savo tekstą, drauge su I. Lencevičiūte Fluxus festivalyje atliko performansą „Kaip teisingai paklysti“. Pirmoji autoriaus knyga buvo pristatyta kirpykloje „Ufo“, literatų g. Vilniuje, tačiau autorius sako, kad tai nebuvo būtina.

_________________

Renginys mokamas, įėjimas su lankytojo bilietu. Kaina 2 eurai arba 6 eurai su galimybe per mėnesį grįžti ir aplankyti visas ekspozicijas. Bilietams taikomos nuolaidos, o senjorams – įėjimas nemokamas!

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse, spaudoje ir kt.