Lauros Garbštienės instaliacija „Sopulingoji ir Banga“

Menininkės Lauros Garbštienės instaliacija „Sopulingoji ir Banga“ – lyg regėjimas, palydintis parodą „Banga“: žmonių balsų kanalas“ – penktąją „Didžiosios pramonės“ ciklo dalį.

Visos ciklo parodos parengtos drauge su buvusių Kauno fabrikų bendruomenėmis ir menininkais, kurie sukurdavo kūrinius – įžvalgas parodų paliestoms temoms: atminties, alternatyvios istorijos, išlikimo, tikėjimo ir darbo. Patyrinėti kintančias darbo ir gamybos sąvokas buvo labai įdomu su Laura Garbštiene dėl jos performatyvių kūrinių – „Verpėjų orkestras“ (2018) ir „Ašmenys pamažu sinchronizuojasi“ (2019). Šiuose kūriniuose veikia žmonės ir pasitelkiami tradiciniai darbo įrankiai, o ritualas ir kartotė užtikrina ir žmonių, ir įrankių gyvavimą.

„Sopulingoji ir Banga“ – instaliacija, kurioje yra minėtų L. Garbštienės kūrinių atšvaitų ir liekanų, tačiau joje autorė flirtuoja su „Didžiosios pramonės“ „Banga“. Perkurtoje šios parodos erdvėje menininkė išdėlioja savo pasakojimą, kupiną neįtikėtinų sutapimų ir ženklų. Čiurlionio muziejaus Liaudies meno kolekcijoje ieškojau peilių, bet radau Mariją Sopulingąją. Jos kardai tapo septyniais dalgiais, išravėtais man kasinėjant aplink trobelę savo sodyboje. Daugybę metų negyventoje vietoje pušys drauge su slyvomis buvo užsiėmusios šilčiausias vietas miško proskynoje, suaugusios į brūzgyną lindo po namu. Taip pamažu būtų suėjusios ir į namą, ir augalija be gailesčio būtų nepalikusi jokio žmogaus darbo ir gyvenimo pėdsakų, – sako Laura Garbštienė.

Laura Garbštienė (g. 1973 m.) – tarpdisciplininio meno kūrėja. 2000 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė tekstilės magistro studijas. Menininkės kūryboje pastebima humoro nestokojanti institucinė kritika, ekologinių temų plėtotė bei kritiškas požiūris į vartotojiškumą. Jos kūriniai buvo pristatyti Šiuolaikinio meno centre, Nacionalinėje dailės galerijoje ir Galerijoje VARTAI Vilniuje, Rauma Biennale Balticum Suomijoje (2004 m.), Prahos bienalėje (2007 m.), Liverpulio bienalėje (2010 m.), Seulo fotografijos muziejuje (2021 m.). Jos filmas apie nežinomą menininkę (2009 m.) pelnė specialų tarptautinės žiuri paminėjimą ir Tarptautinį kritikų prizą (FIPRESCI prizą) Tarptautiniame Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalyje. L. Garbštienės kūryba priklauso įvairioms kolekcijoms tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 2017 m. Laura Garbštienė Dzūkijoje įkūrė meno iniciatyvą „Verpėjos“, skirtą tyrinėti ir permąstyti tradicinės kaimiškos gyvensenos ir gamtos saugojimo temas, įgalinti diskursą apie procesus ir pokyčius tiek vietiniu, tiek globaliu mastu. Nuo 2019 m. „Verpėjos“ kuruoja Marcinkonių stoties galeriją, nuo 2020 m. tarptautinės meno rezidencijos programą.

Paroda yra programos Kaunas Europos kultūros sostinė 2022 dalis.