Mauša Levis ir Šimonas Bajeras. Tarpukario fotografų palikimas
Maironio lietuvių literatūros muziejuje kviečia į Lietuvos tarpukario fotografų parodą „Mauša Levis ir Šimonas Bajeras. Tarpukario fotografų palikimas“, kuri praturtins Kaunas 2022 programą.
Fotostudija „Baer ir Levi“ buvo įkurta Ukmergėje maždaug 1918 m. Simboliška, kad studijos atidarymas sutapo su Nepriklausomos Lietuvos paskelbimu. Šimonas Bajeras buvo vienas pirmųjų ir geriausiai žinomų fotografijos studijos savininkų Kaune po Pirmojo pasaulinio karo, jo studija „Š. Bajer fotografija“ buvo įsikūrusi Laisvės al. Š. Bajeras organizavo pirmąją Lietuvos komercinių fotografų draugiją, kuri rinkosi jo studijoje.
Mauša Levis, pasak šeimos legendos, šiek tiek patirties įgijo foto studijoje Niujorke. Apie 1923 m. tapo vieninteliu „Baer ir Levi“ foto studijos savininku ir pakeitė pavadinimą į „M. Levi fotografija“.
Bėgant metams, Mauša Levis Ukmergėje ir Šimonas Bajeras Kaune sukūrė nuotraukų galeriją, kurioje vaizduojami Seimo nariai ir valstiečiai, kariuomenė ir dvasininkai, studentai ir paprasti piliečiai, garsūs užsienio lankytojai, rašytojai, menininkai, moderni architektūra ir kasdienis gatvės gyvenimas.
Iš Šiaulių kilusios, šiuo metu Niujorke gyvenančios parodos organizatorės – M. Levio anūkės ir Š. Bajero dukterėčios – Fainos Borovsky pastangomis iš įvairių pasaulio kampelių surinktose fotografijose atsispindi Lietuvos tarpukaris, užfiksuotos to meto ryškios asmenybės, būdingos detalės. Kūriniai išsibarstę labai plačiai ir atrandami net Niujorko muziejuose, todėl šiandien svarbiausia juos vėl atrasti, surinkti ir pasirūpinti, kad niekas neliktų užmiršta.
Anuomet fotografo profesija buvo sudėtinga ir įvairiaplanė. „Neužteko vien fotografuoti – reikėjo būti chemiku, apšvietėju, dailininku, paišyti dekoracijas, spausdinti fotografijas. Tai turėjo būti universalus žmogus – meistras“, – įsitikinusi F. Borovsky. Fotografijos archyvuose atsirenkamos pagal fotostudijai priklausančius antspaudus. Visi surasti vaizdai kelia daug klausimų, tad ypač svarbu sužinoti, kas atrastose nuotraukose pavaizduota. Parodoje eksponuojama daug įdomių fotografijų, kurių kontekstą padėjo iššifruoti istorija besidomintys ir tarpukarį menantys žmonės. Jomis siekiama parodyti, koks buvo Lietuvos ir žydų kultūrinis gyvenimas, prisiminti Holokausto patirtį.