Nepadorūs skaitymai | Moterys ir vyrai lietuvių kultūroje

Gruodžio mėnesį Kauno menininkų namai kviečia atsigręžti į 10-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį – socialinių, politinių ir kultūrinių permainų laikotarpį Lietuvoje bei pasaulyje – ir pristato projektą bei renginių ciklą „Nepadorūs vakarai. Meduje“, dedikuotą tuo metu kūrusioms menininkėms moterims. Gruodžio 8 d. 19 val. Kauno menininkų namuose vyks priešpaskutiniai „Nepadorūs vakarai. Meduje“ skaitymai – įdėmus žvilgsnis į vieną pirmųjų studijų, Lietuvos literatūrą tyrusią pro lyčių prizmę: Vytauto Kavolio knygą „Moterys ir vyrai lietuvių kultūroje“ (1992 m). Šį susitikimą inicijuoja literatūrologė, mokslininkė dr. Solveiga Daugirdaitė. V. Kavolio studija – dažnai cituojama besidominčių feministine kritika. Ji buvo parengta iš įrašų paskaitų, skaitytų Filologijos fakultete, Vinco Krėvės auditorijoje 1992 m. pavasario semestro metu. Tačiau, pasak S. Daugirdaitės, tam, kad būtų suprastas V. Kavolio svarstymų apie lytis mastas, būtina remtis ir kitais jo veikalais, nes į paskaitas pakliuvo toli gražu ne viskas, ką mokslininkas galvojo šia tema. „Knyga išleista su 1992 m. data jau 1993 m. pradžioje. Verta prisiminti kontekstą: tais pačiais 1992 m. išėjo Viktorijos Daujotytės „Moters dalis ir dalia“, „Krantų“ žurnalo numeris, skirtas feminizmui,“ primena tyrėja. Pasak S. Daugirdaitės, neabejotina, kad tuo laiku V. Kavolio paskaitų klausytis rinkosi daugiau žmonių nei bet kurio kito lyčių studijų kurso Lietuvoje – iki to ar po to. „Tai lėmė profesoriaus autoritetas, objekto naujumas ir apskritai išeivijos „atradimas“ – galimybė bendrauti su žmonėmis, ilgus dešimtmečius pažinotais tik iš publikacijų. Patį šio paskaitų ciklo pasirinkimą dera priskirti Kavolio nuopelnų femistinei minčiai – jo, autoritetingo vyro, žodis reiškė aiškų ženklą Lietuvos humanitarinei visuomenei, kad lyčių studijos yra rimta, verta dėmesio tyrimų sritis, o ne vien „moterų reikalas“. Neabejotina, jog pirmąjį savo kursą Lietuvoje Kavolis skyrė lyčių studijoms kaip tik todėl, kad įžvelgė čia žiojėjant atotrūkį nuo XX a. pabaigos humanitarinės minties pasiekimų,“ pabrėžia mokslininkė. „Meduje“ kontekste šią studiją pristato Solveiga Daugirdaitė – literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja. Knygų „Rūpesčių moterys, moterų rūpesčiai: Moteriškumo reprezentacija naujausioje lietuvių moterų prozoje“ (2000 m.), „Švystelėjo kaip meteoras: 1965-ieji su Simone de Beauvoir ir Jeanu-Pauliu Sartre‘u „(2015 m.) autorė. Buvo pirmojo Lietuvoje Vytauto Kavolio skaityto kurso (1992 m. VU pavasario semestre) kurso „Moterys ir vyrai lietuvių kultūroje“ klausytoja ir jų pagrindu parengtos knygos (1992 m., 2016 m.) redaktorė. Į renginį būtinas Galimybių pasas (ar jam prilyginamas dokumentas). Registracija į skaitymus: https://cutt.ly/9T73Of3 Rekomenduojamą tekstą skaitymui įkelsime renginio sienoje. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto, pavadinto pagal Eglės Rakauskaitės 1996 m. performansą-video instaliaciją „Meduje“ tuo pačiu pavadinimu metu bus analizuojami permainingojo 10-ojo dešimtmečio lyčių vaidmenų ir seksualumų klausimai, taip pat tiriamos feminizmo judėjimų apraiškos mene Lietuvoje bei kaimyninėse post-Sovietinėse šalyse. Skaitymų sesijas moderuoja Viktorija Kolbešnikova. Projektą kuruoja Agnė Bagdžiūnaitė ir Edvinas Grinkevičius Projekto dizainas – Studio Cryo