Performansų „Turas“
Performansų „Turas“ – tai netikėtai Kaune susitikusių performanso menininkų(ių) vakaras Kauno menininkų namuose. „Turo“ metu kūrėjai(os) pristatys performansus jau rodytus („reklamuotus”) kitoje erdvėje, kitame mieste ar šalyje, kitame kontekste. Tai tik vienas iš elementų jungiančių visų menininkų/ių kūrinius. Dar daugiau jungčių bus galima sutikti ir susikurti birželio 22 d. 18 val. Kauno menininkų namų erdvėse.
Vakaro programoje jūsų lauks:
----------------------------
Pablo Alvez (Portugalija) performansas „Free performances inside“ (vert. į liet. k. - Dyki performansai viduje)
„Dyki performansai viduje“ – kvietimas ar deklaracija? Nuoroda į laisvę? O gal tai reiškia, kad nereikia mokėti? Galbūt tai raginimas juos paleisti, ar vis dėlto susigrąžinti sau? O gal tiesiog pranešama, kad jie yra laisvi.... Bet ar ši informacija yra teisinga? Ir kur yra „viduje"? Kaip ketinate rasti ir sužinoti, kur ieškoti performansų ir koks jų statusas? Filosofas Emmanuelis Levinas (Emmanuel Levinas, g. 1905 m. Kaune) teigė, kad etika riboja laisvę, todėl ją įgalina. Tačiau ar performanso menas iš tiesų gali būti laisvas nuo įvaizdžio ir reprezentacijos?
----------------------------
Kainulainen & Latva (Suomija) performansas „Lure“ (vert. į liet. k. - Masalas)
Performansas apie kartų traumą, laisvai interpretuojant suomių tautinius kostiumus, taip pat apie tradicijų ir ritualų nykimą, ir jų ryšį su traumomis, kurias pernešame iš kartos į kartą. Savo elementais kūrinys komentuoja neišspręstų problemų pasekmes, kai šeimos nariai, užuot palaikę vienas kitą, toliau kartoja ir skleidžia patirtą skausmą.
----------------------------
Vaidos Tamoševičiūtės ir Arnio Aleinikovo (Lietuva) performansas „Dabar tu šaltinis“
Performanse, apjungdami sukurtų tekstų, gyvo veiksmo bei naujųjų medijų elementus, menininkai Vaida Tamoševičiūtė ir Arnis Aleinikovas kviečia patirti buvimą kartu, įsiterpti į kito žmogaus realybę ir akimirkai tapti jos dalimi.
Kaip toli mes galime būti vienas nuo kito, būdami šalia, ir kiek priartėti vienas prie kito, būdami fiziškai skirtingose erdvėse? Kaip šiandien mes suprantame artumą ir dėl kokių priežasčių mums tampa vis sunkiau būti atviriems vieniems su kitais.
