Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai

Raudondvario pilyje pristatomoje parodoje bus eksponuojama VDKM saugoma Radikių akmens amžiaus stovyklaviečių, kurias 1959 m. tyrė Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejus, vadovaujamas archeologės R. Rimantienės, Radikių senkapio, kurį 1959 m. ir 1967 m. tyrė Kauno valstybinis istorijos muziejus (dabar VDKM), vadovaujamas archeologės K. Gabriūnaitės, tyrimų medžiaga; nemaža dalis Radikių kaime ir aplink jį rastų pavienių I tūkst. pradžios – II tūkst. vidurio radinių, taip pat radiniai iš suardytų žirgų kapų.

G. Dručkuvienė pasakoja, kad „akmens amžiaus stovyklavietėse rasta titnaginių širdinių strėlių antgalių, gremžtukų, gramdukų ir kitų smulkių dirbinių, akmeninių ir titnaginių kirvukų bei kaplių nuolaužų, taip pat storasienės keramikos šukių, papuoštų virvelės įspaudomis, įraižomis, nežymiai brūkšniuotų. 1959 m. ištirti 74 Radikių senkapio griautiniai kapai, juose rasta apie 250 vnt. radinių, kurie datuojami XIV–XV a. 1967 m. ištirti 22 to paties senkapio griautiniai palaidojimai, kuriuose rasta 51 radinys, datuojamas XVII a. Tiek radinių gausa, tiek jų tipologija išsiskyrė kapas Nr. 4, kuris datuojamas V–VII a.“ Pasak kuratorės, Lentainių-Radikių kompleksas išsiskiria iš kitų archeologinių Lietuvos paminklų atsitiktinių radinių gausa ir palyginti nedideliu radinių, rastų nepajudintų, savo pirminėje vietoje, skaičiumi. Taip yra todėl, kad vieta buvo populiari ir intensyviai eksploatuojama visais laikais.“

Lentainių-Radikių komplekso radiniai šiuo metu saugomi VDKM fonduose ir tik maži kolekcijos fragmentai tampa kitų bendrų ekspozicijų dalimi, todėl juos pamatyti gali tik muziejininkai ir mokslininkai. Pakaunėje rasti ir jos žmonių identitetui svarbūs radiniai nėra lengvai prieinami kiekvienam žiūrovui, nes nėra eksponuojami VDKM nuolatinėse ekspozicijose. Siekiant atskleisti Kauno rajono teritorijos istorinį turtingumą, buvo nuspręsta juos pristatyti visuomenei Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje.