„3 x 9 = XXVII: Knygos mėgėjų draugijai – 90“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Kauno technologijos universiteto paroda „3 x 9 = XXVII: Knygos mėgėjų draugijai – 90“. XXVII knygos mėgėjų draugija, gyvavusi 1930–1940 m., paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūriniame gyvenime. 1930 m. spalio 30 d. įvyko bibliofilų rato susirinkimas, kuriam pirmininkavo rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas. Buvo apsvarstytas draugijos įstatų projektas, o lapkričio 26 d. įstatus pasirašė XXVII knygos mėgėjų draugijos steigėjai – bibliografė M. Mašiotaitė-Urbšienė, pačios idėjos apie bibliofilų sambūrį autorius Vytautas Steponaitis (jis ir pasiūlė draugijos pavadinimą), muziejininkas Paulius Galaunė ir J.Tumas-Vaižgantas. Draugijoje galėjo būti tik 27 nariai, jie rinkdavosi mėnesio 27-tą dieną, net Draugijos banko sąskaitos numerio galutiniai skaičiai buvo 27. Skaičius 27, manoma, parinktas pagal Palangos vaistinės sudarytą tuomet labai populiarų 27-nių žolelių mišinį. Net užsienio kultūros kronikose buvo rašoma, „kad Lietuvoje įsteigta bibliofilų draugija, kuri pasivadino 27-niais (XXVII) knygos mėgėjais pagal tautinį gėrimą „Trejos devynerios“. Draugija savo įstatuose užsibrėžė nuveikti labai reikšmingus darbus: kultivuoti dailiąją knygą, ugdyti jos pamėgimą Lietuvoje, tobulinti šriftus, popieriaus kokybę, suvienodinti formatus, tyrinėti knygų istoriją, rengti gražiausios knygos parodas, skaityti paskaitas visuomenei, palaikyti ryšius su kitų šalių panašaus pobūdžio draugijomis, kaupti lėšas knygoms leisti ir pan. Išleista puikios poligrafinės kokybės leidinių, pelniusių aukščiausius apdovanojimus tarptautinėse parodose: Viktoro Petravičiaus iliustruota liaudies pasaka „Gulbė karaliaus pati“ Paryžiaus pasaulinėje moderniojo meno ir technikos parodoje apdovanota Gran prix (Didžiuoju prizu), o Mečislovo Bulakos iliustruota Jono Biliūno „Liūdna pasaka“ – aukso medaliu. Pirmajame draugijos gyvavimo laikotarpyje reikšmingu įvykiu tapo 1933 m. M. K. Čiurlionio galerijoje draugijos pastangomis surengta dailiosios knygos paroda, kurioje buvo eksponuotos XVIII–XIX a. pr. lietuviškos knygos. 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai Lietuvoje, draugija panaikinta, jos turtas išsklaidytas: rankraščiai perduoti Kauno universiteto rankraštynui, biblioteka su 247 knygomis, graviūros ir jų klišės – Kauno valstybiniam kultūros muziejui, archyvas, korespondencija, veiklos dokumentai, susirinkimų protokolai – LMA Vrublevskių bibliotekai. Draugija atkurta 1993 m. birželio 27 d., Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Ji tęsė pirmtakų veiklą. Parengtas ir išleistas Draugijos metraščio III tomas, taip pat pakartotai išleisti ir du prieš karą išėję tomai, nes jie buvo tapę bibliografine retenybe; 2010 m. išleistas IV Draugijos metraščio tomas, 2014 m. – V ir 2018 m. – VI tomas. Tarp sėkmingai įgyvendintų atkurtosios Draugijos projektų minėtina A. Buračo ir A. Stravinsko parengta „Kryždirbystė Lietuvoje“ (640 p.), kuri buvo pristatyta UNESCO vadovams, įteikta popiežiui Jonui Pauliui II. Ji labai prisidėjo, kad ši šimtametė lietuvių liaudies tradicija 2000 m. būtų įtraukta į pasaulio kultūros nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą.