Nuo rugpjūčio 8 d. Ąžuolyno bibliotekos Galerijoje (4 a.) eksponuojama Gintaro Kušlio ir Šarūno Šarkausko tapybos darbų paroda „Klajonės / klejonės“. Paroda veiks iki rugsėjo 10 d.
Dviejų kauniečių menininkų kūrybos darbai pilni gyvastingumo ir žaižaruojančio kolorito. Daugiasluoksnę, pastozinę Gintaro Kušlio ir ekspresyvią, mirguliuojančią su išnirusiomis iš tamsos figūromis Šarūno Šarkausko tapybą vienija bendra parodos koncepcija, kuriai pasitarnavo vieno iš Umberto Eco romanų herojų išsakyta mintis, kad visas pasaulis savo forma primena tabernakulį. „Argi negyvename pasaulyje, kuriame apstu paralelinių istorijų bei realybių ir kuriame dominuoja tokios sąvokos kaip daugiaprasmiškumas, netikrumas, tikimybė… arba taip pat ir menas nėra pasiekęs – bent jau kai kurių iš mūsų nuomone – tokio taško, kuriame neretai net ir neatskirsi, kas yra menas, o kas yra nemenas?..“ – svarsto parodos autoriai. Menininkai žvelgia į kūrybą filosofiškai; jų manymu, per kūrybą atrandamos / atsiveria vis kitos erdvės, kurias galima apibrėžti kaip bandymą patirti ką nors sunkiai nuspėjamo, t. y. reliatyvaus bei atsieto nuo kažkada mums bandytų įskiepyti štampų. Dailininkai savo tapybos paroda kviečia žiūrovą išsiruošti į kelionę po neįprastas erdves ir kartu su jų kūrybos darbais paklajoti ir paklejoti dvasiškai, tarsi tai būtų mistinės piligrimystės vietos paieškos. Tuo pat metu pasinerkite ir į žaliuojančio malachito, žydra alsuojančio lazurito ar raudonuojančio cinoberio etc. sąskambių kvaitulį, ir į faktūromis bei pastoziniais potėpiais pulsuojančios tapybos kunkuliuojantį verpetą.
Gintaras Kušlys gimė 1962 m. Tapytojas ir dailėtyrininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Tapo paveikslus bei rašo straipsnius, kuriuose tyrinėja nūdienę Lietuvos meno situaciją, yra paskelbęs nevieną mokslinių tekstų, skirtų kultūros paveldo – meno kūrinių apsaugos ir restauravimo – tematikai, taip pat kuruoja parodas, organizuoja projektus ir t. t. 2003 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Menų institutą, o 2004-aisiais už čia apgintą menotyros magistro diplominį darbą „Pažaislio vienuolyno sienų tapybos restauracija: paminklosauginis aspektas“ buvo įvertintas 2003 metų Lietuvos mokslų akademijos aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų premija. Parodose dalyvauja maždaug nuo 1991 metų. Be menotyros straipsnių yra parengęs leidinį „Smūtkeliai: popklubas, 1969–1971“.
Šarūnas Šarkauskas gimė 1967 m. Kaune, mokėsi Keturmetėje dailės mokykloje (dabar – Kauno Antano Martinaičio dailės mokykla). Parodose dalyvauja nuo 1986 m., o pirmąją svarbesnę personalinę parodą surengė 1992 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje. Vėliau rengė savo kūrybos parodas bei dalyvavo grupinėse parodose ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Dailininkas savo drobėse kuria asmenine patirtimi paliestus unikalius spalvingus reginius, kur didžiausia kūrybine vertybe tampa pasaulėjautos gilumas ir autorefleksija. Jo tapybai būdingi šaržo, grotesko elementai, o figūros vaizduojamos apibendrintai ir ekspresyviai, tarsi sukarikatūrintos, be anatominių kanonų. Šiam autoriui jo meilę kūrybai įskiepijo žymus tapytojas ir šiuolaikinės Lietuvos dailės klasikas Antanas Martinaitis.