Urtės Jasenkos paroda ,,Vieno paveikslo istorija”

Kasdien nepaliaujamai kopiantis, skubantis į didelius gyvenimo siekius, tikslus, laimėjimus, į „pažadėtąjį didelį gyvenimą”, šių dienų žmogus pro pirštus praleidžia didžiausią savo tikslą ir gautą prigimtinį turtą - patį gyvenimą, kuris susidaro iš sąmoningo buvimo čia ir dabar, mažiausių fragmentų, smulkmenų, virstančių vienu, dideliu, nepaprastu, kosminiu kūnu. Dailininkės Urtės Jasenkos vieno paveikslo paroda, sudėliota iš daugybės mažų paveikslėlių - miniatiūrų, pasakoja apie kitokį pilnatvės būvį. Būvį, kuris yra orientuotas visgi ne į tikslą, bet į procesą jo siekiant, užklupusias patirtis, mintis bei jausmus. Visa tai, kur kas brangiau, nei pasiekto tikslo akimirka. Taip pat menininkė analizuoja žmogaus vertę, kurią lemia ne skaičiais, pasiekimais reiškiami dalykai, bet tai, kiek jis pats yra patenkintas savimi, kiek ir kaip nuoširdžiai mėgavosi, išjautė jam skirtą laiką, darbus, patirtis, ar buvo įsikvėpęs, kaip drąsiai ir su meile žengė gyvenimo žingsnius bei kokia ugnimi degė jo širdis. Ir visgi, kiek daug iš mūsų reikalauja stiprybės, jėgų ir ryžto ši siureali kelionė žemėje!

Miniatiūrose juntamas žmogaus pirmų dienų žaismingumas, jaunystės lengvumas ir su laiku augantis, pilnėjantis, laiko ir patirčių lenkiamas žmogaus „svoris” - senatvė, kuri apgaubia ir palydi į paskutinį tašką - mirtį. Gyvenimas yra procesas, bet niekados rezultatas. Paveikslo fragmentuose metaforiškai vaizduojamas akivaizdus motyvas - žmogaus kopimas į kalną. Autorė kviečia paveikslą skaityti lyg knygą, jį stebėti, tarsi nebylų kino filmą ir sekti kelionę nuo pradžios iki pat galo, ieškoti vis skirtingų įkopimo į viršūnę tikslų, baigčių ir prasmių. Šis dailininkės paveikslas gyvena savarankišką, autentišką gyvenimą. Menininkės rankų ir laiko nugludintos miniatiūros kuria netikėtą, gyvą reljefą, kuris su kiekviena paveikslo gyvenimo diena po truputį kinta. Piešiniai riečiasi, popierius keičia struktūrą, o medinis rėmas - skilinėja– sensta. Kiekvienas šioje kelionėje išgyventas smūgis ar švelnus žiūrovo žvilgsnis drauge kuria šią unikalią Vieno paveikslo istoriją.

Urtė Jasenka (g.1993) yra jaunosios kartos menininkė, mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, dailės skyriuje, vėliau studijavo ir 2014 m. Norvegijoje baigė Manger folkehøgskule muzikos, vokalo specialybę. Dar būdama mokykloje, menininkė suformavo išskirtinį braižą, minimalistinį “pasaulį”, kupiną simbolikos, detalių, pasikartojančių elementų, gamtos motyvų, pasakojimų, minčių, jausmų, grožio, stebuklų, šviesos, bet tuo pat metu,– tamsos, liūdesio, trapumo, mistikos ir kentėjimo. Autorės kalba yra ne tik apie šviesią, bet ir tamsiąją žmogaus prigimtį. Stebėdama aplinką, supančius žmones, save ir savo gyvenimą, U. Jasenka “sukaupia” daug patirties, istorijų, o viską permąsčiusi, svarbiausias mintis palieka popieriaus lape. "Būti čia ir dabar, mėgautis tuo, kas duota - gera ar bloga - visa širdimi yra gyvenimo prasmė ir laisvė”- sako jaunoji kūrėja.

Nuo 2009 m. U. Jasenka aktyviai kuria ir organizuoja kolektyvines bei personalines parodas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Norvegija, Vokietija, Italija). Taip pat veda edukacinius užsiėmimus, inicijuoja įvairius kūrybinius projektus bei renginius. 2023 m. menininkei oficialiai suteiktas Meno kūrėjo statusas. Šiuo metu gyvena ir kuria Klaipėdoje.

Paroda A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje veiks iki kovo 16 d.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Atidarymo renginys nemokamas. Kitu laiku paroda lankoma su muziejaus lankytojo bilietu.

Atidarymo renginio metu bus fotografuojama. Nuotraukos gali būti naudojamos renginiui viešinti socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse, spaudoje ir kt.