VDU KULTŪROS DIENOS: „NEPAKLUSNUMO IKONOS“ LYDINTI KONFERENCIJA
Parodą „Nepaklusnumo ikonos“ (VDU menų galerija „101“, Muitinės g. 7, Kaunas) lydinčioje konferencijoje bus analizuojamos parodoje paliestos temos – kūrėjų nepaklusnumas vyraujančioms tendencijoms, alternatyvi kultūra bei „pasidaryk pats“ dizainas. Šias temas pranešėjai aptars platesniuose, naujuose kontekstuose. Tokiu būdu konferencijos pranešėjai pratęs parodos dalyvių (Rimantas Šlipavičius-Šlipas, Arūnas Kulikauskas, Eugenijus Varkulevičius-Varkalis) kūrinių idėjas ir svarstys, kaip alternatyvūs artefaktai įgyja simbolinę vertę, neapsiribojančią vien meno lauku, kaip jie tampa atpažįstami, prasmingi platesnei auditorijai, kitaip tariant – tampa nepaklusnumo ikonomis.
Konferencijos organizatoriai ir parodos kuratoriai: prof. dr. Rasa Žukienė ir doc. dr. Tomas Pabedinskas.
KONFERENCIJOS PROGRAMA
Gegužės 11 d., 207 a., VDU Menų fakultetas (Muitinės g. 7, Kaunas)
13:00
Prof. dr. Rasa Žukienė ir doc. dr. Tomas Pabedinskas
Sveikinimo žodis
13:15
Prof. dr. Gintautas Mažeikis
Vytauto Didžiojo universitetas
Fanzinai ir socialinis interakcionizmas. Subkultūrų tvarumo ir naujumo problema
Fanzinai buvo suvokiami kaip dalis pasipriešinimo sovietinei kultūrai, vėliau tautinei nomenklatūrai ar įpareigojančiam valstybingumui ir kitoms įtakos ar net prievartos formoms. Simbolinis interakcionizmas, taip kaip jį suformulavo H. Meadas ir Ch. Cooley, paaiškina simbolinių, pirmiausia, šnekamųjų ryšių sociolekto svarbą, formuojantis tvarioms kultūrinėms ir subkultūrinėms grupėms. Vėliau panašias idėjas plėtojo J. Dewey ir, vėliausiai, J. Habermas pragmatinės komunikacinės ir demokratinės teorijos požiūriu. Vis dėlto toks žvilgsnis mažiau dėmesio skiria naujų, dar neegzistuojančių simbolinių pasaulių kūrimui ir save apriboja subkultūrinės rezistencijos ir tvarumo tema. Pranešime klausiama, kaip nauji subkultūriniai sociolektai atveria ir įtvirtina dar neegzistuojančias, bet kuriamas naujo pasaulio struktūras? Tai galima atsekti iš poetinės, šnekamosios ir refleksyviosios kalbos pokyčių, kurie gali būti atspindėti fanzinuose. Tokiu atveju reprezentacinę kalbos
funkciją turėtų keisti manifestacinė – poetinė ekspresija. Ekspresinė kalbos ir vaizdų funkcija gali pasireikšti poezija, literatūriniais kūriniais, muzika, dailės darbais, performansais. Pranešimo metu bus lyginamos gotų, pankų ir fantastų subkultūros, du jų fanzinai.
13:45
Deima Žuklytė-Gasperaitienė
Nepriklausoma kuratorė, meno istorikė
Melomanų akių džiaugsmas. Lietuviškų plokštelių dizainas 1961–1991 metais
(nuotolinis pranešimas)
Pranešime pristatomi 1961–1991 m. lietuviškų plokštelių vokų dizaino procesai nuo idėjos sukūrimo, spaudos, iki galutinio melomanus pasiekdavusio rezultato. Taip pat žvelgiama į skirtingas dailininkų pasitelktas vaizdo komponavimo strategijas, labiausiai paplitusias plokštelių dizaino tendencijas. Minimi ryškiausi plokštelių vokų grafinio dizaino pavyzdžiai ir jų autoriai, tarp kurių – ne vien grafikos dizaineriai, bet ir kitų dailės sričių kūrėjai: architektai, grafikai, tapytojai.
14:15-14:30 PERTRAUKA
14:30
Dr. Karolina Jakaitė
Vilniaus dailės akademija, Dailėtyros institutas
Alternatyvios dailės vizualumas (kūrybos į „stalčių” atvejai).
Antanas Kazakauskas: jo stalčiai ir sovietmečiu nerodyti grafikos darbai
Pranešime bus pristatoma grafiko Antano Kazakausko (1937–2019), kurį galima įvardyti kaip pirmąjį diplomuotą to meto grafikos dizainerį, XX a. 7–8 deš. meninė kūryba. Nuo 1965 m. jis kelis dešimtmečius dirbo žurnalo „Mūsų gamta“ meniniu redaktorium, tačiau kūryboje laikėsi savotiškos saviizoliacijos principų, siekdamas atsiriboti nuo ideologizuoto oficialiosios dailės pasaulio. Nesurengė nė vienos personalinės parodos, dalyvavo vos keletoje grupinių, todėl jį galima vadinti nežinomu ar nepaklusniuoju. Atsitraukimo principu vadovavosi ir nepriklausomybės metais: dalį darbų sunaikino, sakydamas, jog „vis tiek bus prisigėrę sovietinės smarvės“. Tačiau maždaug 2009 m. pats atrinko 16 grafikos darbų, juos įrėmino ir pakabino ant trijų savo buto sienų. Stalčiuose išsaugojo knygų grafikos pavyzdžių ir dailininkų atvirukų kolekciją. Dar 40 grafikos lakštų rasta dailininko paliktame aplanke, jau po jo mirties. Kazakausko kūryba išsamiai pristatyta pomirtinėje parodoje „Antanas Kazakauskas. Viskas užprogramuota” Vilniaus grafikos meno centre 2021 m. (kuratoriai Julijus Balčikonis, Karolina Jakaitė) ir tokio paties pavadinimo knygoje, išleistoje 2022 m.
15:00
Dokt. Gytis Dovydaitis
Vytauto Didžiojo universitetas
Nepaklusnumas „net.art“ judėjime
Disobedience in the “net.art”
(pranešimas anglų kalba)
Ankstyvasis internetas buvo teritorija, kupina neištirtų galimybių. Tai greitai pastebėjo menininkai. Taip apie 1995 m. atsirado „net.art“ judėjimas. Menininkai tyrinėjo technologinėje interneto formoje esančias subversijų ir aktyvizmo galimybes. Taip „net.art“ tapo kūrybine deteritorializacija, kuri siekė pabėgti nuo griežtų galerinės reprezentacijos ir tapatybės struktūrų. Internetas suteikė galimybę išsigelbėti nuo galerijų diktato ir viršenybės. Šis judėjimas metė iššūkį kapitalizmo formoms, atmesdamas dominuojančius meno gamybos ir platinimo modelius. Jis veikė kaip socialiai aktyvi nepaklusnumo mašina. Paskaitoje apžvelgsime šiuos konceptualius „net.art“ pagrindus, identifikuodami sociokultūrinį jo kontekstą bei nepaklusnumu grįstą estetiką.
Early world-wide-web was an unexplored territory of potential that was quickly noticed by artists. This resulted in a “net.art” movement that was formulated around 1995. For them, internet provided the necessary affordances for escaping the superiority of gallery system. Artists were exploring the capacities for subversion and activism that are embedded in the technological form of the internet. Ultimately, “net.art” became a creative deterritorialization that aimed to escape the rigid structures of representation and identity. This movement challenged the formations of capitalism by rejecting the dominant models of art production and distribution. It operated as a socially mediated machine of disobedience. Here we will explore the conceptual underpinnings of “net.art” by investigating the sociocultural context of it and its aesthetics.
15:30-16:00 PERTRAUKA
16:00-17:00
Dr. Michael Hajimichael
Nikosijos universitetas
University of Nicosia
Knygos „Bob Marley and Media“ pristatymas
Presentation of the book “Bob Marley and Media”
(pristatymas anglų kalba)
“Bob Marley and Media” by Mike Hajimichael (Rowman & Littlefield, 2023) presents an analysis of how media, radio, television and print represented Bob Marley, including his popularity after his death. The author examines unexplored connections between Bob Marley and media representation and the specifics of audiences, including coverage in tabloids, music magazines, and fanzines, as well as radio and television interviews. To date the book has been presented at The 26th Annual Bob Marley Lecture at The University of West Indies, Kingston, Jamaica; The University of Nicosia, Cyprus and Orebro University, Sweden.